Grožio terapijos centras

                         HISTOMER

Randų gydymas

 

Šiuolaikiniai randų korekcijos metodai

Jekaterina Glagoleva

Gydytoja kosmetologė, tarptautinė Meder Beauty Scienece&Spa trenerė, kosmetologijos portalo profesionalams mokslinė redaktorė

Mūsų oda atlieka apsauginę funkciją, tačiau kartais jai nepakanka jėgų atsikurti. Tada ant mūsų kūno ar veido atsiranda jungiamojo audinio ploteliai, kuriuos paprastai vadiname randais.

Gana ilgai manyta, kad kovoti su randais neverta – neva nieko jau nebepakeisi. Tekdavo guostis, kad ilgainiui randai blykšta, beveik susilieja su odos spalva. Tačiau tobulumo siekimas neleidžia sustoti ir tiesiog laukti.

Randėjimo procesas

Randų korekcija yra bendra chirurgų ir dermatokosmetologų problema. Norint pasiekti maksimalų terapinį efektą labai svarbu išskirti randėjimo fazes ir parinkti procedūras atsižvelgiant į surandėjusio audinio “senaties terminą”.

Jeigu pažeistas tik epidermis, rando pėdsakų praktiškai nelieka, nes bazinio epidermio sluoksnio ląstelės sugeba visiškai atsikurti. Kai pažeisti gilesni odos sluoksniai (derma), defektą užpildo granuliacinis audinys, kuris ilgainiui suformuoja randą. Paprastai rando audinys palaipsniui sutankėja, įgyja aplinkinių audinių spalvą (normotrofinis randas). Tačiau jeigu gijimo procesas sutrikdomas, padidėja patologinių randų tikimybė.

Išskiriamos keturios rando formavimose fazės.

Uždegimo ir epitelizacijos stadija. Prasideda po traumas ir trunka 7-10 parų. Pamažu slūgsta tinimas, odos uždegimas. Formuojasi jungiamasis audinys, vadinamas granuliaciniu, sukimba žaizdos kraštai. O jeigu patenka infekcija arba žaizdos kraštai išsiskiria, žaizda gyja įtempdama audinius, su vos matomu plonu randu. Norint išvengti komplikacijų, žaizda susiuvama, kasdien perrišama taikant vietinius antiseptikus. Kad neišsiskirtų žaizdos kraštai, apribojamas fizinis aktyvumas.

„Jauno“ rando stadija. Po traumos – 10-30 parų. Iš kolageno ir elastinių skaidulų formuojasi granuliacinis audinys. Randas purus, šviesiai rausvas (dėl suintensyvėjusio kraujo tiekimo). Vengiama fizinio krūvio, pakartotinų traumų.

„Brandaus“ rando susidarymo stadija. Po traumos – 30-90 parų. Elastino ir kolageno skaidulos suauga išsirikiuodamos tam tikra kryptimi. Į pažeistą vietą mažiau priplūsta kraujo, randinis audinys kietėja ir blykšta. Fizinis aktyvumas jau neribojamas, užsitraukusi žaizda tausojama – ją pažeidus pakartotinai gali susidaryti hipertrofinis arba keloidinis randas.

Randas susiformuoja galutinai. Nuo ketvirto mėnesio iki vienų metų po traumos randas baigia bręsti. Jis sukietėja ir pablykšta.

Pagal histologinę klasifikaciją skiriamos 3 fiziologinio randėjimo stadijos; jos gydytojui suteikia papildomos informacijos:

  • fibroblastinės stadijos metu (iki 30 parų) susiformuoja jauni fibroblastai (užuomazginės skaidulinio jungiamojo audinio ląstelės);
  • skaidulinės stadijos metu (nuo 33-ios paros) stadijos metu žaizdos audiniuose telkiasi skaiduliniai dariniai, pirmiausia kolageniniai;
  • gelinės stadijos metu (nuo 42-os paros) mažėja ląstelių ir kraujo indų.

Rando apžiūra

Gydymo laikas ir būdas parenkamas pagal rando tipą.

  • Normotrofiniai randai neišsiskiria nuo odos, yra blyškūs arba kūno spalvos, elastingumu beveik prilygsta normaliems audiniams. Dažnam jie nekelia rūpesčių. Tačiau tai nereiškia, kad su jais nieko nereikia daryti. Čia praverčia paviršinis (kartais vidutinio gylio) cheminis šveitimas. Laiku pradėjus gydyti randai tampa praktiškai nepastebimi.
  • Atrofiniai randai susiformuoja odos įdubose (dėl nepakankamo jungiamojo audinio); paprastai lieka po aknės ar vėjaraupių. Tokie atrofiniai randai yra ir strijos.
  • Hipertrofiniai randai (taip pat keloidiniai) yra iškilūs (dėl labai intensyvios ląstelinės matricos veiklos), susiformuoja pažeidus visą odą. Tokie randai pažeidimo vietoje iškyla virš odos paviršiaus ir dvejus metus regresuoja – mažėja. Geriausias kosmetinis rezultatas pasiekiamas chirurgiškai pašalinus randinį audinį, o toliau gydant kaip normotrofinį randą. Jeigu randas nedidelis, puikiai tinka cheminis šveitimas. Pastaraisiais metais vis populiaresnis metodas, taip pat ir šalinant atrofinius, normotrofinius randus, yra frakcinė fototermolizė.
  • Keloidiniai randai atsiranda dėl individualių patologinių randinio audinio struktūros pokyčių. Šie randai gali būti įvairios formos ir dydžio, jų ribos dažnai nesutampa su operacinio pjūvio ar traumos kraštais. Jie itin nemalonūs: prasidėję nuo nedidelio mazgelinio sukietėjimo, plečiasi daugelį metų. Randėjanti vieta niežti, skauda, degina, jaučiamas audinių tempimas. Keloidinio rando paviršius ryškiai skiriasi nuo sveikos odos. Pats randas išgaubtas, blizgantis, purpurinio ar melsvo atspalvio. Gydymas ilgas; reikia atsargiai rinktis korekcijos metodus.

Sėkmingai korekcijai yra būtina tiksli rando diagnostika, anamnezės duomenų analizė, tinkamo korekcijos būdo parinkimas ir rūpestinga priežiūra namuose. Efektas visada lengiau pasiekiamas, kai randas yra nesenas (iki vienų metų).

Chirurginis randų šalinimas

Chirurginiu būdu esamus randus galima pakeisti tvarkingesniais, mažiau pastebimais. Dažnai tai yra vienintelis būdas pagerinti vaizdą, ypač kai randą norima susiaurinti.

Chirurgiškai galima:

  • randą susiaurinti;
  • rando srityje koreguoti audinių reljefą;
  • iš rando audinių pašalinti svetimkūnius (jeigu jų yra);
  • paslėpti randą.
 

Procedūros metu taikomas vietinis nuskausminimas (1 proc. lidokaino, 0,25 proc., 0,5 proc. novokaino tirpalu) arba endotrachėjinė narkozė. Randas šalinamas skalpeliu arba lazeriu.

Gydant randus labai svarbus pooperacinis periodas. Išskiriami keli svarbūs momentai. Po operacijos ant žaizdos uždedamas kraujavimą stabdantis tvarstis (laikomas parą). Reikia kiek įmanoma vengti saulės spindulių poveikio, taip pat traumavimo ir tempimo.

Kad pacientas operacijos galimybių nepervertintų, jį svarbu iš anksto informuoti, kokio efekto gali tikėtis. Chirurginis korekcijos metodas gali būti taikomas gydant didelius hipertrofinius randus (nepainioti su keloidiniais).   

Cheminis šveitimas

Cheminis šveitimas efektyvus ankstyvojoje randų formavimosi stadijoje. Gerų rezultatų duoda paviršinis ir vidutinis odos šveitimas.

Paviršinis šveitimas. Procedūrų kursą esant atrofiniams ir hipertrofiniams randams sąlyginai galima padalyti dviem etapais.

Pirmasis etapas – parengiamasis. Atliekamos 2-4 paviršinio šveitimo procedūros kas 6-7 dienas (naudojamos glokolio, salicilo, pieno ir piruvo rūgštys).

Antrasis etapas – natūralių atsikūrimo procesų skatinimas. Atliekama 5-10 procedūrų, ilginant rūgšties ekspoziciją. Taiop skatinami natūralūs fiziologiniai procesai, dermos kapiliarų ir kalogeno skaidulų formavimasis. Be to, šveitimas skatina rando jungiamojo audinio išsiskirstymą, gerina aplinkinių sveikų audinių mitybinius procesus.

Vidutinis šveitimas. Dažniau randų korekcijai naudojama trichloracto rūgštis kartu su citrinų ir askorbo rūgštimis. Procedūros metu ne tik pašalinamas raginis odos sluoksnis, bet ir giliai stimuliuojami visi odos sluoksniai. Šveitimo poveikis gali būti nuo vidutiniškai paviršinio iki vidutiniškai gilaus. Koreguojant randus šis metodas efektyvesnis už tausojančias metodikas.

Cheminis šveitimas taikomas tiek esant atrofiniams, tiek ir hipertrofiniams randams.

Ryškių hipertrofinių randų šveitimas atliekamas praėjus 6-8 mėnesiams po patologinio rando šalinimo arba fizioterapijos kurso (galvano-, fonoforezės) su hialuronidaze ir heparinu.

Frakcinė fototermolizė

Šiuolaikinė dermatokosmetologija ir plastikos chirurgija pakitusiam randiniam audiniui koreguoti dažnai taiko frakcinę (vietinę) fototermolizę.

Frakcinio lazerio spindulio poveikio principas: pakankamai tiksliai sufokusuotas lazerio spindulys odoje formuoja mikrozoną, supamą nepakenktų audinių. Ląstelės, esančios aplink pakenkimo mikrozoną, aktyvuojamos, ir pažeistas plotelis pradeda atsinaujinti. Svarbus tiek mikrozonos gylis, tiek ir skersmuo. Priklausomai nuo lazerio bangos ilgio ir naudojamos energijos, poveikio mikrozona gali gali būti koaguliuotų audinių stulpelis, jų išgarinimo ar abliacijos zona, apsupta koaguliuotų audinių.

Trumpai apie veikimo principą. Odos paviršius veikiamas taškiniu (frakciniu) būdu, įsiskverbiant iki 1 mm gylį. Lazerio spindulys sužadina odos natūralų atsikūrimo mechanizmą. Kolagenas savo ruožtu išstumia jungiamąjį audinį, iš kurio sudaryti randai. Taip išlyginamas reljefas, pagerinama randinio audinio tekstūra. Puikių rezultatų pasiekiama atlikus procedūrų kursą. Procedūrų skaičių parenka gydytojas, pirminės konsultacijos metu įvertinęs rando stadiją ir tipą.

Frakcinė fototermolizė taikoma gydant atrofinius ir hipertrofinius randus, strijas, postaknės randus.

Labai svarbu po procedūrų reabilitacijos metu naudoti apsaugos nuo saulės priemones. Tiesioginių saulės spindulių būtina vengti tris savaites.

Išorinė terapija

Kad ir kokie revuliuciniai šiuolaikiniai korekcijos metodai, negalima pamiršti ir išorinių (topinių) priemonių.

Kuo šviežesnis randas, tuo mažiau laiko gali prireikti jo gydymui. Priežiūrai namuose reikėtų naudoti priemones su komponentais, kurie padeda išlyginti odos paviršių, jį atkurti, - pvz., retinolį ir vaisines rūgštis. Norint pajusti retinolio poveikį, jį reikia naudoti ne mažiau kaip metus. Vasarą, kai veikia agresyvūs saulės spinduliai, preparatus su retinoliu ir vaisių rūgštimis reikia naudoti kartu su priemonėmis, apsaugančiomis nuo ultravioletinių spindulių.

Aktyvių procedūrų kurso metu naudoti namuose rekomenduojamas silikoninis dermatologinis kremas. Jis sudaro plėvelę, kuri neleidžia odai prarasti drėgmę, ramina uždegimą, šalina raudonumą, skatina atsikūrimą.

Palyginti naujas metodas yra specialios silikoninių plokštelės. Jomis prispaudžiamas randas, kad plokštėtų, nesiplėstų.

Niekas neapsaugotas nuo traumų ir su jomis susijusių randų. Tad dera atminti, kas yra svarbu norint išvengti grubių odos defektų:

  • nustatyti rando tipą ir epitelizacijos laiką;
  • vengti pažeisti šią zoną ankstyvose gijimo stadijose.
  • ankstyvose randėjimo stadijose naudoti silikoninį dermatologinį kremą arba plokšteles.
  • su savo kosmetologu ir plastikos chirurgu aptarti randinio audinio korekcijos metodus.

Dar prieš keletą metų pati idėja įveikti randinį audinį atrodė nepasiekiama, o dabar nuolat tobulinamos pažangios technologijos leidžia mums į šią problemą žvelgti daug optimistiškiau.