Grožio terapijos centras

                         HISTOMER

Kas vyksta mūsų odoje

Kaip vyksta epidermio atsinaujinimas ?

Ant pamatinės membranos yra išsidėsčiusios gemalinės ląstelės, kurios pasižymi išskirtine savybe - gebėjimu pastoviai dalintis.Nuolat besidalindamos jos sukuria kaip du vandens lašai į save panašius palikuonis, kurie iškart vienas po kito pradeda bręsti, o vėliau natūraliai žūsta. Paprastai šis brendimo laikotarpis, kurio metu jos keliauja link odos paviršiaus, trunka tris-keturias savaites. Vos tik naujai gimusi ląstelė atitrūksta nuo pamatinės membranos, nedelsiant siunčiamas signalas pradėti baltymo keratino sintezę. Ląstelei judant link odos paviršiaus keratinas (kietasis baltymas), išstumdamas ląstelių organoidus, palaipsniui užpildo visą jos vidų. Galiausiai keratinocitas netenka branduolio ir pavirsta korneocitu - kietu, tvirtu ir plokščiu žvyneliu, visiškai pripildytu keratino granulių. Tai vyksta viršutiniame odos sluoksnyje, kuris vadinamas raginiu. Patekusi į šį sluoksnį ir pavirtusi korneocitu, ląstelė po kiek laiko praranda ryšį su aplinkinėmis jaunesnėmis ląstelėmis ir nusilupa nuo odos paviršiaus. Dermatologijoje šis procesas vadinamas deskvamacija, o kosmetologijoje - atsinaujinimu. Senos pašalintos ląstelės vietą tuoj pat užima jauna ląstelė.

Deja, metams bėgant gemalinių ląstelių populiacija išsenka, oda palaipsniui praranda gebėjimą atsinaujinti ir suplonėja.

Todėl šešiasdešimtmetės moters epidermis trigubai plonesnis už dvidešimtmetės epidermį.

Siekiant suaktyvinti epidermio ląstelių atsinaujinimą,atliekamos odos šveitimo procedūros. Tuo tikslu rekomenduojama naudoti kosmetika su kamieninėmis ląstelėmis.

Imunologinės reakcijos odoje

Imuninei sistemai priklauso:

  • Langerhanso ląstelės
  • T limfocitai
  • drenuojantys odą periferiniai limfmazgiai

Imunologinė odos funkcija labai svarbi,nes didelis jos plotas atviras įvairiems antigenams,joje yra daug putliųjų ląsteliųsu su  tokiomis substancijomis kaip histaminas ,heparinas,hialuronas, gausiame kraujagyslių tinkle lengvai susikaupia imuniniai kompleksai.

Odos imunologines reakcijas realizuoja T limfocitai-ląstelinis imunitetas.

T limfocitai stimuliuoja B limfocitus virsti plazmocitais,kurie sekretuoja imunoglobulinus G,M,A,D,E - humoralinis imunitetas

Langerhanso ląstelės funkcionuoja kaip epiderminiai makrofagai.

Sutrikus imuniniam atsakui susidaro imunodeficitinė reakcija.Tai gali palaikyti uždegiminę   alerginę reakciją odoje.

Langerhanso ląstelės

  • Langerhanso ląstelės atlieka sargų vaidmenį: jos apsaugo odą nuo nepageidaujamų įsibrovėlių ir pasitelkdamos reguliavimo molekules, valdo kitų ląstelių veiklą.
  • Langerhanso ląstelių ataugos, prasiskverbdamos įvisus epidermio sluoksnius, pasiekia raginį sluoksnį. Jos yra atsakingos už vadinamąjį vietinį odos imunitetą.
  • Kai kurie mano, kad Langerhanso ląstelės reguliuoja pamatinio sluoksnio ląstelių dauginimosi greitį.
  • Streso metu, cheminių arba fizinių traumų atveju Langerhanso ląstelės siunčia signalą epidermio pamatinėms ląstelėms paspartinti dalijimąsi, t.y. suintensyvinti odos atsinaujinimą.

Medžiagų apykaita odoje

Oda ne tik gamina keratiną, melaniną, vitaminą D, odos riebalus, prakaitą, bet sukaupdama kai kurias medžiagas (depo fukcija), dalyvauja bendroje medžiagų apykaitoje. Odoje kaupiasi vanduo (70%,poodyje 10%), cukrus(50-75%), neutralūs riebalai, angliavandenius skaidantys fermentai, druskos, mikroelementai.

Baltymų apykaita odoje vyksta kolageno (98,8%visų odos baltymų) ir kitų baltyminių produktų (amino rūgščių, šlapalo, kreatino) sąskaita. Sergant cukriniu diabetu odoje daugiau nei kraujyje susikaupia cukraus. Sutrikus angliavandenių apykaitai atsiranda dermatozės- furunkulai, dilgėlinė ir t.t..

Odą aprūpinantys kraujo indai (kraujagyslių sistema)

Viena iš odos svarbiausių funkcijų yra susijusi su medžiagų apykaita. Kraujagyslių sistema užtikrina ląstelių bei audinių maitinimą, o taip pat padeda reguliuoti kraujo spaudimą. Sudėtinga sąveika tarp kraujagyslių sistemos, odos karščio receptorių, centrinės nervų sistemos ir prakaito liaukų užtikrina karščio reguliavimą.

Nors oda ir poodis yra persunktas sudėtingos kraujagyslių sistemos, epidermyje kraujo indų nėra. Kraujas odai tiekiamas iš arterijų bei venų sistemos bei per mikrokraujagyslinį rezginį. Mikrokraujagyslių rezginys dalijamas į du horizontalius rezginius. Paviršinis kraujagyslinis rezginys yra žemiau dermio ir epidermio susijungimo vietos, o gilesnis rezginys yra dermio bei poodžio sandūroje. Du rezginiai yra tarpusavyje sujungti su indais, vertikaliai kylančiais aukštyn.

Rezorbcinė odos galia

Per parą oda sugeria 3-4 g. deguonies ir išskiria 7-9 g. anglies dioksido, tai sudaro 2 % viso kūno dujų apykaitos. Įvairios medžiagos, pvz. vaistai į organizmą patenka per plaukų maišelius ir riebalinių liaukų angas. Odos rezorbcinės savybės labai priklauso nuo epidermio drėgmės, odos hiperemijos, kontakto trukmės, molekulinės masės pH, koncentracijos. Lengviausiai praeina lakios medžiagos-eteris, jodas. Riebaluose tirpios medžiagos, dar geriau praeina medžiagos naudojant elektroforezę ar ultragarsą.

  1. Odos sandara. Plačiau ...
  2. Svarbiausios odos ląstelės. Plačiau ...
  3. Apsauginis odos barjeras. Plačiau ...