Grožio terapijos centras

                         HISTOMER

Odos sandara

Kad suprastume, kas vyksta odoje – prisiminkime odos sandarą.

Ją sudaro trys sluoksniai: epidermis, derma ir hipoderma.

EPIDERMIS
- tai danga, apsauganti tikrąją odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio. Epidermyje nėra kraujagyslių, jį maitina limfa, tekanti pro pamatinę membraną. Jis sudarytas iš sluoksnių,kurie išreiškia skirtingas funkcijas ir įvardinami nuo viršaus į apačią.
Jie vadinami:

  • Raginis sluoksnis (stratum corneum)
  • Blizgusis sluoksnis (stratum lucidum)
  • Grūdėtasis sluoksnis (stratum granulosum)
  • Dygliuotasis sluoksnis (stratum spinosum)
  • Pamatinis ląstelių sluoksnis (stratum basale)

PAMATINIS sluoksnis

Epidermio ląstelės, turi skirtingą struktūrą ir vietą. Pačiame giliausiame, pamatiniame- vyksta nuolatinis ląstelių dauginimąsis. Tai vienintelis epidermyje, gyvų besidalijančių ląstelių sluoksnis.

Bėgant metams, vykstant hormonų pokyčiams, patologiniams procesams, dalijimasis lėtėja. Tuomet sumažėja elastingumas ir atsiranda raukšlių. Šiame sluoksnyje yra melanino, kuris nulemia odos atspalvį.
Rūpindamiesi išsaugoti šio sluoksnio gyvybingumą, išsaugosime sveiką odą. Su derma jį susieja ypatinga struktūra - pamatinė membrana sudaryta iš elastino ir kolageno skaidulų. Tai labai svarbus darinys, kuris tartum filtras sulaiko stambiąsias molekules ir sujungia dermą su epidermiu.

Mokslininkai mano, kad epidermis per pamatinę membraną gali daryti poveikį dermos ląstelėms. Manoma, kad jis gali priversti ląsteles pagreitinti arba sulėtinti įvairių medžiagų sintezę. Būtent šį nepaprastą gebėjimą jautriai reaguoti į pokyčius ir daryti įtaką pagrindiniams fiziologiniams procesams mes ir naudojame kurdami kosmetikos priemones. Pamatinę membraną dengia užuomazginis sluoksnis, kurį sudaro nuolat besidalijančios gemalinės ląstelės, užtikrinančios odos atsinaujinimą. Tarp gemalinių ląstelių išsidėsčiusios stambiosios dendritinės ląstelės - melanocitai ir Langerhanso ląstelės. Melanocitai gamina pigmento melanino granules. Šis pigmentas suteikia odai tam tikrą atspalvį - nuo aukso iki tamsaus arba net juodo atspalvio. Melaninas gaminasi melanocitų protoplazmoje, veikiant fermentui tirozinazei, kurios aktyvumas priklauso nuo vario jonų, vit C. kiekio, oksiduojant tiroziną. Tuo tarpu Langerhanso ląstelės atlieka „saugos tarnybos" vaidmenį: jos apsaugo nuo visų bandymų įsibrauti į įprastą ląstelių gyvenimą.

DYGLIUOTASIS sluoksnis

Virš pamatinio yra dygliuotasis sluoksnis, susidedantis iš 5-10 eilių, daugiakampės formos ląstelių su branduoliais. Raginį sluoksnį jos pasiekia per 20 dienų,jau pasikeitusios. Protoplazminės ląstelių ataugos (dygliai) sudaro protoplazminius tiltelius, o tarpląsteliniuose plyšiuose cirkuliuoja limfa kuri atneša maisto medžiagų. Šiame ir pamatiniame sluoksniuose yra Langerhanso ląstelių.kurios gali fagocituoti imuninius kompleksus,antigenus.

GRŪDĖTASIS sluoksnis

Grūdėtasis sluoksnis dar vadinamas strarum granuliosum, Grūdėtojo sluoksnio ląstelės panašios į ištemptą rombą. Jį sudaro 2-3 eilės sustorėjusių keratinocitų . Šiame sluoksnyje ląstelės pradeda ragėti. 
 
BLIZGUSIS sluoksnis

Tarp grūdėtojo ir raginio sluoksnių įsiterpęs blizgusis sluoksnis(stratum lucidum), dar populiariai vadinamas Reino barjeras.
Sudarytas ir iš gyvų, ir iš negyvų ląstelių. Šiame sluoksnyje vyksta ląstelių suragėjimo procesas.

Labai plonas, sudarytas  iš plokščių ląstelių, kurių dauguma neturi branduolių. Šio sluoksnio ląstelių protoplazmų turi eleidino, - tolesnio ląstelių ragėjimo produkto. Blizgiojo sluoksnio viršutinės dalies reakcija yra rūgštinė, apatinės dalies šarminė.
Kosmetinės medžiagos į odą patenka dviem būdais:
1) Pro odos poras ir plaukų maišelius. Čia Reino barjerą nėra ir šiuo keliu praeina visos medžiagos, kurioms praeiti trukdo būtent blizgusis sluoksnis.
2) Pro epidermio ląsteles ir tarpląsteline erdve. Šiuo keliu besiskverbiančios medžiagos turi nugalėti Reino barjerą t.y. po raginiu esantį blizgųjį sluoksnį.
Pastarojo meto mokslinių tyrimų duomenimis Reino barjeras praleidžia tik lipidus, riebaluose tirpias medžiagas, fermentus, amino rūgštis, gliukozę, spindulius ir dujas. Todėl tiriant odos ekosistemą ir kuriant kosmetinius produktus, Reino barjero reikšmę sunku pervertinti.

RAGINIS sluoksnis

Raginiame sluoksnyje ląstelės suplokštėjusios, negyvos. Apie 50% jų masės sudaro keratinas ir kiti skleroproteinai (atraminiai baltyminiai dariniai), kieti ir netirpstantys vandenyje. Tarpląstelinę erdvę užpildo riebalai, riebiosios rūgštys, cholesterinas, riebaluose tirpių dalelių lipidai, amino rūgštys, cukrus ir vandenyje tirpios medžiagos. Sluoksnio storis apie 0,03 mm.
Raginis sluoksnis patikimai saugo organizmą nuo neigiamų aplinkos veiksnių ir neleidžia išgaruoti drėgmei. Viršutinį išorinį negyvąjį odos sluoksnį sudaro raginis (stratum corneum) sluoksnis. Jis sudarytas iš 5-6 ir net daugiau eilių plokščių ląstelių (mikroskopiškų žvynelių)- korneocitų. Ląstelės neturi branduolių, užpildytos keratinu ir yra negyvos.
Raginio sluoksnio ląstelės kompaktiškai apvilktos hidrolipidine mantija, kuri sudaryta iš riebalų, klijingų medžiagų ir mirusių ląstelių. Tai pats pirmasis odos apsauginis barjeras nuo nepalankių išorinės aplinkos faktorių. Hidrolipidinė mantija dar vadinama srtatum compactum.
Viršutinė raginio sluoksnio dalis puri ir vadinama pleiskanojančiu sluoksniu ( stratum disjunctum ). Pleiskanojantis sluoksnis, kai kur literatūroje, vadinamas Ranvje sluoksniu, pagal jį atradusio mokslininko pavardę. Pleiskanojančio sluoksnio storis, - 5nm. Būtent šiame lygmenyje, mirusios ląstelės praranda ryšius viena su kita.

Pažeistas raginis sluoksnis atsinaujina per 5dienas.Apsauginė odos plėvelė yra rūgšti(pH-4,8-5,8),bet dažnai valant spiritu-pH pasislenka į šarminę pusę, taip susilpnėja apsauginė funkcija.Gali suaktyvėti uždegiminės reakcijos odoje ,skatina atsirasti grybelines ligas ir spuogus.

DERMA (tikroji oda)

Stratum papilare-spenelinis

Stratum retikulare-tinklinis

Spenelinio sluoksnio 1kv.m turi 200-400 spenelių,odos paviršiuje sudaro specifinį piešinį-ta savybė naudojama daktiloskopijoje.

Tai yra odos karkasas. Iš šio sluoksnio auga plaukai, čia prasideda prakaito ir riebalinės liaukos.Tai yra sudėtingas kolageno skaidulų, prakaito liaukų, plaukų šaknų, nervų ląstelių, nervų pluošto, bei kraujo ir limfos indų tinklas. . Šiame sluoksnyje daug nervų galūnėlių ir didelis kapiliarų tinklas.  Derma maitina epidermį, kadangi pastarasis neturi kraujo indų. Kūgio formos kolageno skaidulų kilpos, jungiamojo audinio papilės forma, užpildo epidermyje esančius įspaudimus.

Svarbiausias dermos struktūrinis bruožas yra pluoštinis baltymų tinklas. Baltymų skaidulos susiformuoja iš specifinių ląstelių dermoje: fibroblastų. Daugiausiai ji susideda iš kolageno pluošto, bei šiek tiek mažiau, elastino pluošto. Kolageninės skaidulos "atsakingos" už tvirtumą, o elastinės suteikia stangrumo.

Skaiduliniai baltymai įsiterpia į gelio formos medžiagą. Ji gerai susiriša su vandeniu ir yra pagrindiniai atsakinga už odos turgorą, tai yra odos putlumą.

HIPODERMA

Poodinis ląstelynas, jungiamojo audinio sluoksnis. Įvairiose vietose nevienodo storio. Vokų, lūpų srityje, ant ausų jo nėra. Riebalinis sluoksnis atlieka šilumos reguliavimo funkcijas, yra maisto medžiagų sandėlys. Kaip tik čia susidaro celiulitas. Poodinis sluoksnis suformuoja viršutinių odos sluoksnių pagrindą, jame yra didesni kraujo indai, bei nervai. Poodis –tai jungiamojo audinio tinklas, pro kurį praeina kraujagyslės, nervai, o tarpai užpildyti riebalinėmis ląstelėmis. Limfinė sistema primena pirštinės formos maišelius. Pospenelinis ir gilesnis prie poodžio esantis limfinių kapiliarų tinklas sudaro plexus lymphaticus cutaneus .Poodis per riebalų sankaupas rodo organizmo maistinių medžiagų ,energijos atsargas. Taip pat suteikia apsaugą nuo šalčio.

  1. Kas vyksta mūsų odoje. Plačiau ...
  2. Svarbiausios odos ląstelės. Plačiau ...
  3. Apsauginis odos barjeras. Plačiau ...